KLAIPĖDOS MIESTO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ BOULINGO TURNYRAS
Š. m. lapkričio 5 d. VLMA komanda dalyvavo Klaipėdos miesto valstybės tarnautojų komandiniame boulingo turnyre – 2015. Turnyrą organizavo Laisvalaikio klubas „Aerobikos uostas“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Honolulu boulingas. Turnyras įvyko Honalulu boulinge. Turnyro organizatorius bei dalyvius pasveikino Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas.
Turnyras nustebino gausumu dalyvių. Komandų buvo net 28, todėl turnyras vyko dviem etapais. Kol pusė komandų varžėsi ridendami boulingo kamuolius, kita pusė komandų varžėsi žaisdami smiginį. VLMA komandai atstovavo asociacijos nariai: Neringa Antanaitienė, Monika Povilavičiūtė, Simonas Jonuševičius ir Vitalijus Kondrat. Viso turnyro metu neapleido puiki nuotaika, skambėjo muzika. Dalyviai ne tik kartu galėjo padainuoti su turnyro vedančiuoju Nerijumi, bet ir pašokti. Turnyrui baigiantis, medaliais bei taurėmis buvo apdovanotos prizines vietas iškovojusios komandos (Plungės rajono VPK, bei I ir II prokuratūros komandos), likusių komandų dalyviai buvo apdovanoti atminimo diplomais. Ačiū VLMA komandai už dalyvavimą turnyre ir puikiai praleistą laiką.
VLMA pirmininkė Neringa Antanaitienė
Pažintinė-pramoginė ekskursija
Gražų spalio šeštadienį Vakarų Lietuvos muitininkų asociacijos nariai su savo šeimos nariais ir kolegomis išvyko į pažintinę-pramoginę ekskursiją po Panemunės pilis, aplankant Kauno muzikinį teatrą. Renginys skirtas paminėti Nepriklausomos Lietuvos muitinės atkūrimo 25-osioms metinėms.
Oras buvo lyg užsakytas kelionei. Saulutė nors ir ne kaitri, kaip vasarą, mus džiugino savo skleidžiama šiluma ir šviesa. Rudens orų paliesti medžiai traukė žvilgsnius savo neišpasakytai sodriomis spalvomis ir vertė grožėtis nuostabia Lietuvos gamta.
Kelionėje mus lydėjusi gidė Diana visos kelionės metu mums pasakojo apie mūsų pravažiuojamų ir lankomų vietovių istoriją.
Kelionėje mes aplankėme Panemunės pilies kompleksą ir pilyje vykstančios tekstilės parodą. Įveikėme daugybę stačių medinių laiptelių į Panemunės pilies bokšto viršūnę, iš kurios galėjome apžvelgti nuostabius apylinkių vaizdus. Grožėjomės Raudonės pilimi, kuri iki XVI a. buvo karališkas dvaras, priklausantis Žygimantui Augustui. Pasivaikščiojome po Raudonės pilį juosiantį pilies parką. Neaplenkėme ir Veliuonos miestelio. Miestelis istorijos šaltiniuose buvo dažnai minimas dėl to, kad šalia teka Nemunas, kuris buvo riba su prūsų žemėmis, ir kuriame jau XIII a. įsitvirtino kryžiuočių ordinas. Manau, visiems kelionės dalyviams puikiai įsiminė ir paliko gerus bei linksmus prisiminimus susitikimas su Veliuonos bažnyčios zakristijonu, kuris mus pavedžiojo ir papasakojo apie Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Manoma, kad Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia Veliuonoje buvo funduota Vytauto Didžiojo ir Jogailos dar 1416 m. Ši viena seniausių katalikų šventovių Žemaitijoje buvo sudeginta per žemaičių sukilimą 1418 m., tačiau Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto rūpesčiu netrukus atstatyta. 1421 m. Lietuvos valdovas jam priklausančioje Veliuonoje įsteigė parapiją ir užrašė bažnyčiai išlaikyti visą žemutinę miestelio dalį su visais gyventojais, jų žemėmis, krautuvėmis bei smuklėmis.
Sekantis sustojimas buvo prie Nemuno ir Dubysos santakos didingai iškilusio piliakalnio vadinamo Palemono kalnu. Dauguma mūsų įveikė atstumą į piliakalnio viršų (maždaug apie 300 laiptelių, kiek kas iš lipančiųjų skaičiavo, vis kitoks skaičius gaudavosi) ir grožėjosi atsivėrusia plačia Nemuno slėnio panorama.
Pakeliui į Kauną užsukome ir į Raudondvarį pasigrožėti buvusio dvaro architektūros ansambliu (renesansinės pilies rūmai). Nuo XIX a. dvaras priklausė grafams Tiškevičiams.
Aplankėme Kauno senamiestį. Ir galiausiai, mūsų kelionę vainikavo Kauno muzikinio teatro miuziklas „Zygfrydo Vernerio kabaretas“.
Pasibaigus miuziklui, visi pilni emocijų rinkomės į autobusą ir patraukėme link namų.
Dėkoju VLMA valdybos nariams, padėjusiems suorganizuoti kelionę, ir visiems kelionės dalyviams už nuostabiai praleistą laiką ir gerą nuotaiką.
VLMA pirmininkė
Žygis baidarėmis Ūlos upe
Štai ir išaušo taip laukta žygio baidarėmis diena. Saulutė dangumi ritinėjasi... paskutinį kartą viską mintyse permąstau, ar būtiniausia žygio amunicija sukrauta į mašiną, ir dedu tašką. Laikas sėsti ir važiuoti, juk turiu būti pirma sutartoje vietoje ir laukti kitų žygeivių.
Smagu lėkti vingiuotais Dzūkijos keliukais, kai aplinkui, kiek akys užmato žaliuoja tiek miškų, o pravažiuojant pro ežerus, rodos, kad dangaus mėlynė į juos nusileido. Taip nuostabiai spindi jų žemiškos akys.
Štai ir lauktasis posūkis link Žiūrų kaimo. O nuo ten iki stovyklavietės tik ranka paduoti. Sustojame su šeimyna šalia posūkio esančioje stovėjimo aikštelėje, ten sutarta susirinkimo vieta. Tuoj pat įdarbinu savo šeimyną pūsti balionus, juk reikia kažkaip paženklinti susirinkimo vietą, kad visi atvažiuojantys matytų iš tolo. Aišku, iš penkių balionų „gyvi“ lieka tik du, juk nepasigalynėjus tarpusavyje, kas išpūs didesni, neįmanoma.
Ir štai, aš su paskutiniais dviem balionais, iškėlusi galvą brendu per žole, norėdama juos pakabinti ant nuorodos į Žiūrų kaimą, kai staiga poookšt..... dar vieną negailestingai nudūrė smilga. Toliau brendu... bet jau rankas su paskutiniuoju balionėliu iškeliu į viršų. Sėkmingai pakabinu išlikusįjį ir grįžtu pas saviškius laukti.
Pirmųjų sulaukėme kolegų iš Šiaulių. Smagiai su jais besišnekučiuojant susirinko ir kiti žygeiviai. Ilgai nelaukę visi draugiškai patraukėme link stovyklavietės ruoštis plaukimui.
Ir štai, vieni jau rengiasi gelbėjimosi liemenes, kiti tempia link upės baidares, visi užsiėmę ir pilni emocijų: kas pilni jaudulio prieš pirmąjį plaukimą baidare, kas linksmi laukia plaukimo. Paskutinį kartą išklausome žygio baidarėmis instruktažą, susideriname sustojimo taškus ir sėdame į baidares. Smagaus plaukimo!
Sveika, gražuole Ūla! Upė neplati, bet smagi, tik spėk vairuoti irklais, tai žiūrėk medis į vandenį nuvirtęs, tai akmenys kyšo savo plikęs iškišę, o vingių vingelių, negali atsipalaiduoti. Bet koks gamtos grožis... iriesi ir negali nesižavėti krantų statumu, nusvirusiais nuo jų medžių kamienais, kvepiančiomis liepomis, skardžių smėliu nubėgusiais vandens takais, šaltiniais, kurie maitina Ūlą savo vandeniu, todėl ir jos vanduo labai šaltas. Taip besižvalgydami po Dzūkijos nacionalinio parko grožybes, nuplaukėme iki Zervynų, seniausio autentiško Dzūkijos kaimo. Ten buvo mūsų pirmasis sustojimas, kuriame lyg žinodama, kad atplauksime, mus pasitiko kaimo gyventoja (vietinė senutė). Ji papasakojo apie kaimą, koks jis buvo anksčiau, kokie ten žmonės gyveno ir koks kaimas yra dabar. Matyt, mažai ten žmonių užsuka, kad senolė buvo labai pasiilgusi bendravimo. Kvietė mūsų moteris pas save į namus, norėdama parodyti, kaip gyvena. To vizito metu, mūsų Rimutė vos savo akinių neprarado, į kuriuos senolė pareiškė savo teises. Teko Rimai įrodinėti, kad tai jos akiniai ir padėti senolei ieškoti jos akinių. Istorija apie paieškų eigą nutyli, bet mūsų Rimutė išsaugojo savo akinius.
Atsisveikinę su senole ir kiek pasistiprinę vėl ėmėmės irklų ir plaukėme tolyn. Mat maršrutas netrumpas 16-17 km, o turime spėti grįžę ir pirtelėje pasikaitinti iki vakarienės. Plaukimo metu sustojome pasižiūrėti garsiosios Ūlos akies (versmės iš žemės gelmių). Pasak senų žmonių vanduo iš šios versmės gydo ir jaunina, tik reikia juo praustis vidurnaktį. Aišku, mes vidurnakčio nelaukėme, noras būti sveikiems ir gražiems buvo didesnis, nei noras laukti vidurnakčio. Todėl visi nusiprausėme veidelius, tuo nuostabiai gaivu ir šaltu versmės vandenėliu. Kupini gerų emocijų pajudėjome link finišo, kur mūsų jau laukė įkaitinta pirtis.
Pasikaitinę pirtyje, sulaukėme ir vakarienės. Kaimo moterėlės iškepė mums pečiuje kugelį, bei prie jo pagamino pasakiškai skanaus grybų padažo. Porcijų dydis viršijo mūsų galimybes. O dar mūsų kolegos iš Šiaulių pavaišino šašlykais, kurie jau sunkiai betilpo, net ir labiausiai išalkusiems. Prisikirtę skanaus ir šilto maisto, pajutome malonų nuovargį po visų dienos išbandymų, dar kiek pasėdėję prie laužo, skirstėmės į palapines ilsėtis.
Rytas. Pasiraitojau rankoves ir puoliau virti kopūstinę su rūkytomis dešrelėmis. Man į pagalbą atskubėjo vyrai, užkūrė laužą ir palaikė kompaniją, kol pusryčiai virė.
Baigus visiems pusryčiauti, iš Ūlos išniro undinės, kurios savo kalbomis ir šokiais užbūrė visus, esančius stovykloje ir pakrikštijo visus pirmą kartą plaukusius baidarėmis. Taip prasidėjo mūsų antroji žygio diena.
Patys ištvermingiausi vėl leidosi plaukti Ūlos upe iki Merkio. Laikas skriejo, atstumas tirpo ir mes net nepastebėjome, kaip pasiekėme galutinį žygio baidarėmis tašką.
Sutvarkę stovyklavietę, susikrovę savo daiktus į automobilius, visi po truputį skirstėmės namo, kurdami planus į ateitį, bei žadėdami susitikti dabar jau dviračių žygyje.
Dėkoju visiems žygio dalyviams už nuostabiai praleistą laiką ir gerą nuotaiką.
VLMA pirmininkė
Akcija „DAROM“
Saulėtą balandžio 25 d. rytą prie vasaros stovyklos „Žuvėdra“ susirinko patys darbščiausi VLMA nariai, kurie buvo nusiteikę praleisti savo laiką tvarkydami pajūrį. Tik gaila, kad šį kartą mūsų buvo kaip niekada mažai. Tačiau labai malonią staigmena mums padarė kolega Dainius, kuris vedinas gražių tikslų, nepatingėjo dviračiu atvykti į pajūrį net iš Šilutės.
Bet... nors mūsų komandą sudarė vos 4,5 žmogaus (juokauju, ta pusele vadindama mūsų kolegės Loretos sūnelį Kęstutį), mes buvom nusiteikę pasidarbuoti iš peties ir išvalėme didelį pajūrio plotą (nuo stovyklos „Žuvėdra“ beveik iki Olandų kepurės).
Baigę rinkti šiukšles, patraukėme atgal link stovyklos „Žuvėdra“, ten visi draugiškai pasistiprinome atsineštu maistu, pasikalbėjome ir gerų emocijų kupini, skirstėmės namo, kur taip pat laukė darbai.
Tariu nuoširdų AČIŪ Kęstučiui, Loretai, Birutei ir Dainiui už dalyvavimą akcijoje „DAROM“.
VLMA pirmininkė Neringa Antanaitienė
KELIONĖ Į ŠIAULIUS
2015-03-06
Šiais metais Vakarų Lietuvos muitininkų asociacija Tarptautinę muitinių dieną nutarė paminėti pažintiniu - pramoginiu renginiu – kelione į Saulės miestą ir kartu pasiklausyti M. Mikutavičiaus koncerto.
Ir taip jau išėjo, kad kelionė iš vasario 14 d. nusikėlė į kovo 6 d. Rytas išaušo nuostabiai saulėtas ir į kelionę susirinkę VLMA nariai su savo šeimos nariais išvyko puikiai nusiteikę.
Atvykę į Šiaulius, pirmiausiai, aplankėme savo kolegas, dirbančius Klaipėdos TM Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste. Mus pasitiko ir maloniai priėmė TM viršininko pavaduotojas Edmundas Blažys ir vyr. inspektorė Virginija Šidlauskienė. Pavaduotojas trumpai papasakojo apie posto veiklą, atsakė į mus dominančius klausimus. VLMA pirmininkė Neringa Antanaitienė trumpai pristatė VLMA veiklą, pavaduotojui E. Blažiui atminčiai padovanojo VLMA marškinėlius ir pakvietė prisijungti prie VLMA narių. Draugiškai pabendravę, atsisveikinome ir traukėme toliau, aplankėme Šiaulių oro uosto postą, kuriame daug įdomių dalykų papasakojo oro uosto saugos viršininkas. Ir net gi, pavyko stebėti NATO naikintuvų pakilimą...
Baigę svečiuotis pas kolegas, patraukėme lankyti muziejus.
Dviračių muziejuje sužinojome dviračių atsiradimo istoriją. Norintys galėjo palenktyniauti tarpusavyje, mindami skirtingų laikmečių dviračius. O pamatę vaikiškus dviratukus „Ereliukas“ ir „Kregždutė“, dauguma prisiminė vaikystę. Jauniausios dalyvės Liucijos dėka, galėjome stebėti virtualų pasivažinėjimą dviračiu Šiaulių gatvėmis.
Aplankėme garsiąją Chaimo Frenkelio vilą, kurioje šiuo metu eksponuojama nuostabi karalienės Viktorijos laikų suknelių kolekcija. Gidės įdomus pasakojimas nukėlė mus į karalienės Viktorijos laikus ir laikus, kai garsus žydų pramonininkas, vienas iš sėkmingiausių visų laikų Lietuvos verslininkų atvyko gyventi į Šiaulius ir sukūrė ten odos apdirbimo verslą.
Vėliau skaniai papietavę „Jonio pastogėje“, desertui patraukėme į šokolado muziejų, kur tik įžengus į vidų apsvaigino skanus šokolado kvapas. Ekskursija prasidėjo nuo juodo šokolado plytelės. Gidas supažindino su šokolado keliu iki mūsų laikų, „Rūtos“ saldainių fabriko istorija ir gaminama produkcija. Baigę ekskursiją ir įsigiję „Rūtos“ gaminių, vykome į Šiaulių areną, kur turėjo vykti M. Mikutavičiaus koncertas.
Koncertas nenuvylė, neveltui tiek laukėme, kol M. Mikutavičius pasveiks ir galės nudžiuginti mus savo dainomis.
Pilni turiningai praleistos dienos įspūdžių važiavome namo. Kelionės namo metu pakrikštijome naujai priimtą VLMA narę Aureliją.
Diena mums buvo per trumpa, tad spėjome aplankyti tik mažąją dalį Šiaulių miesto žymių vietų, todėl pažadėjome sau pratęsti pažintį su šiuo gražiu miestu.
Nuoširdžiai dėkoju VLMA valdybos narei Birutei, VLMA finansininkei Romutei ir kolegei iš Šiaulių Virginijai Šidlauskienei už pagalbą organizuojant renginį. AČIŪ.
VLMA pirmininkė